Dictionary of the Lithuanian Language.
sužiaurėti — vksm. Sužiaurėjęs žmogùs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atžulti — atžùlti intr. BŽ115,150, KŽ pasidaryti atžūliam, svetimam, atšalti: Jis atžùls dėl giminės toli begyvendamas, t. y. taps nemalonus, neprilėgnas J. Žulte atžulusi jijė dėl giminės J. Atžūlęs nu Dievo yra svietas Skdv. Sužiaurėti, atžùlti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
pažiaurėti — 1. intr. NdŽ pasidaryti kiek žiauresniam: Kilus karui, režimas stovykloje dar pažiaurėjo rš. 2. refl. pasibaisėti, pasipiktinti: Aš pasižiaurėjau jo tokiu nemandagumu Al. žiaurėti; įžiaurėti; pažiaurėti; sužiaurėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sužiaurėjimas — sm. (1) DŽ1 → sužiaurėti: Nebebuvo Juškos, kantriai kentusio visokią svetimą piktadarystę, sužiaurėjimą, pajuoką ir piktavališkumą sp. žiaurėjimas; sužiaurėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
sužvėrėti — intr. NdŽ, DŽ1 1. LL317 pavirsti žvėrimi, pasidaryti kaip žvėriui. 2. Gs, Jrb prk. sužiaurėti: Žmonių širdys suakmenėjo, žmonės sužvėrėjo Š. Da žmonės žmoniškesni buvo, dabar tai visai sužvėrėję Sur. Po kari buvo sužvėrėję žmones DrskŽ. Aršiau… … Dictionary of the Lithuanian Language
įžiaurėti — intr. pasidaryti žiauriam: Jam teko apsimesti bepročiu, kad atsigintų nuo įžiaurėjusio kalifo persekiojimų P.Aviž. žiaurėti; įžiaurėti; pažiaurėti; sužiaurėti … Dictionary of the Lithuanian Language
žiaurėti — žiaurėti, ėja (žiaũri), ėjo Š, BŽ115, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ 1. intr. darytis žiauriam, žiauresniam: Visi tie, kurie su pasimėgimu kariauja, įrodo, kad jie žiaurėja Vd. Senstantis gyvulys kiekvieną dieną žiaurėjo J.Dov. Įnirtę veidai žiaurėjo, kaupėsi… … Dictionary of the Lithuanian Language
